Teminiai būreliai

Dalis stovyklos veiklų  yra aprašytos skiltyje greta dešinėje,  o čia glaustai aprašoma kita dalis veiklų – užsiėmimai būreliuose. Jie paprastai vyksta kasdien, kelias valandas iki pietų ir kelias po pietų,  vienu metu 2-3  skirtingi.  Vaikai būrelius renkasi pagal savo polinkius,  tad populiariausi būreliai vyksta kasdien, kiti rečiau. Pagal pobūdį vieni būreliai labiau judrieji, sportiniai (1-4), kiti meniniai, kūrybiniai, pažintiniai (5-10 ).

1. Lankininkų – lankų darymas,  pratybos, varžybos ir pamestų strėlių ieškojimas.
2. Žaidimų būrelis – mokomės naujų žaidimų ir žaidžiame jau mokamus (kvadratas, krepšinis, tinklinis, badmintonas, estafetės,  stalo žaidimai, šachmatai, galvosūkiai, žaidimų kūrimas).
3. Futbolo – žaidimas, treniruotės, draugiškasis futbolas, varžybos, charakterio ugdymas. Kasdien 1-2 kartus, tai vienas populiariausių būrelių.
4. Plaukimo ir maudynių – mokomės draugauti su vandeniu ir plaukti.
5. Dailės – piešimas įvairiais būdais, lipdymas,  žvakių gamyba, atvirukų, knygelių ir kitų įdomių dalykėlių darymas.
6. Muzikos, dainavimo, teatro – dainavimas,  grojimas, dainų kūryba, teatras.
7. Rankdarbių ir grožio –  apie grožį, jo kūrimą, skleidimą, puošimą, puošimąsi, siuvinėjimą ir pan. susijusius dalykus (daugiau skirtas mergaitėms).
8. Kulinarijos – skanumynų gaminimas draugams (ypatingai naudingas būrelis :).
9. Meistravimo – mokymasis meistrauti, smagūs dalykėliai iš medžio ir  ne tik.
10. Tyrinėtojų ir filosofų  – ekspedicijos, diskusijos, tiesos ieškojimas, atradimas, tyrinėjimai.

Didžiosios temos, idėjos

Pažinimo džiaugsmo stovyklas ir visas jų veiklas vienija pagrindinės jungiančios temos, idėjos. Todėl visų šių stovyklų esmė yra bendra, o skirtingi pavadinimai tik paryškina tam tikrus niuansus. Visos pagrindinės veiklos vyksta kiekvienoje stovykloje, o kurioms  konkrečioms veikloms skiriama daugiau dėmesio, labiausiai priklauso nuo susirinkusių vaikų poreikių, prigimties bei tos stovyklos temos.  Toliau – glaustai apie viską sujungiančias temas, idėjas.

Draugystė ir santykiai tarp žmonių, žmogaus ir kitų gyvųjų būtybių, žmogaus ir Dievo, gamtos yra patys svarbiausi dalykai mūsų gyvenime. Todėl visų šios stovyklos veiklų didžioji prasmė yra sukurti kuo palankesnę erdvę šiems santykiams rastis, augti, tapti vis nuoširdesniais. Dalyvaujančių vaikų ir mokytojų dėka gyvenimas stovykloje yra kupinas bendravimo, bendrų veiklų, geranoriškos, šeimyniškos nuotaikos, paprastumo ir geros ramybės. Tai sukuria palankią ir saugią aplinką išreikšti save, atsiskleisti, mokytis bendrauti, nebijoti suklysti, geriau suprasti kitus, atrasti bendrumus, mokytis išgirsti ir priimti žmones tokius, kokie jie yra.

Kūryba ir menai plačiąja prasme.  Prigimtinis noras ir gebėjimas kurti yra kiekvieno vaiko širdyje,  kūrybos procesai džiugina, ugdo ir išlaisvina, todėl stovykloje kasdien kuriame mažus ir didesnius dalykus: vaidiname,  žaidžiame, piešiame, lipdome, kuriame nuotykius, kepame, statome, buriame komandas, bendraujame su kūrėjais, svajojame. Kūryba yra nepamainomas būdas pajausti save ir dalintis su kitais.

 Žaidimai ir sportas  yra vienas patraukliausių būdų augti ir mokytis, o kartu ir aktyviai pailsėti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Todėl žaidimai niekada nesibaigia ir vis gimsta, atsiranda nauji. Kiekviename žaidime, ar tai būtų slėpynės, futbolas ar lobio ieškojimas, vienu metu vaikas mokosi daugelio dalykų – bendradarbiauti, judėti, laikytis taisyklių, suprasti naujus dalykus, sutelkti dėmesį, laimėti ir pralaimėti, ugdo valią ir įvairius sugebėjimus.  Norisi, kad kiekvienas vaikas sugrįžtų į namus atradęs žaidimo smagumą ir išmokęs naujų žaidimų, į kuriuos norėtų ir mokėtų įtraukti ir savo draugus.

Pasaulio ir savęs pažinimas. Vaikai yra tikrieji atradėjai, filosofai – kiekviena vaikystės diena yra gausi atradimų, pažinimo, nuoširdaus atvirumo. Noras ir gebėjimas atvirai klausti, nuoširdžiai ieškoti ir skaidriai suprasti yra žmogaus gebėjimas, kuris padeda pamatus žmogaus augimui, brandai ir visiems kitiems  pasiekimams, todėl jam norisi skirti ypatingą palaikymą, paskatinimą. Visi kartu turime pasistengti, kad vaikystėje tokios ryškios vaikų galios augtų, sulauktų palaikymo, nebūtų užgožtos inertiškų draudimų, kišimo visų į vieną šabloną, mados aklai mėgdžioti, o ne savarankiškai galvoti.  Vaiko pažintinių galių skleidimuisi labai svarbu yra natūrali, šviesi aplinka, nuolatinis išėjimas už pažįstamo pasaulio ribų, neskubėjimas ir suaugusiųjų palaikymas.  Visa tai stovyklose vyksta kiekvieną dieną, visose veiklose ir santykiuose vaikai natūraliai mokosi klausti, atrasti, išdrįsti, vis geriau suprasti pasaulį ir save, kurti naujus santykius.

Asmeninių savybių ugdymas.  Pokalbių, žaidimų ir įvairiais kitais būdais skatiname, padedame vaikams atrasti, pamatyti savo charakterio savybes,  pradėti apie jas galvoti ir užsinorėti gerąsias savybes auginti, gerinti, o blogųjų atsisakyti.  Daugiausiai dėmesio skiriame savybėms, kurios yra pačios svarbiausios brandžiam, sėkmingam žmogaus gyvenimui, tai yra:  teisingumui, draugiškumui, nuoširdumui, norui mokytis, tyrinėti, paprastumui, švarumui, gailestingumui, darbštumui, kantrumui, susivaldymui, gebėjimui skirti gerą ir blogą, dosnumui, pagarbai, dėkingumui.

Sveika gyvensena ir gamta. Sveika gyvensena kuria sveikatą, tą vidinės energijos, laisvės, ramybės ir pajėgumo būseną kūno, proto ir sielos lygiu, kuri leidžia žmogui augti, pažinti ir realizuoti save. Sveikata yra be galo svarbi, žmogaus gyvenimui pamatinė kokybė,  todėl Pažinimo džiaugsmo stovyklose gyvenimas yra persmelktas sveikos gyvensenos – pradedant nuo ryto maudynių, tyros gamtos, saulės, sveiko maisto, paprastos, nevartotojiškos buities, aktyvios, judrios dienotvarkės, baigiant mokytojais ir vakaro istorijomis.  Didžiausia sveikatos mokytoja ir dalintoja yra gamta, todėl veiklos lauke užima beveik visą laiką – ten maudomės, sportuojame, valgome, žaidžiame, bendraujame prie laužo, turistaujame, mokomės iš gamtos būti sveikais visomis prasmėmis. Antrasis mokytojas yra visi stovyklos vadovai, kurių dauguma ne vienerius metus domisi ir praktikuoja sveiką gyvenseną, tad turi ir realios, praktiškos patirties, entuziazmo ir supratimo, kuriuo mielai dalinasi.

Dienos ir savaitės ritmas

Kiekviena diena yra kaip gyvenimas, todėl  … nepramiegame dienos jaunystės (ryto), išnaudojame dienos brandos jėgą ir sutinkame linksmus, šviesius, draugiškus vakarus. Paprastai diena stovykloje atrodo taip :

• Rytas – laikas, kai sveikiname dieną ir vieni kitus, pažadiname ir įkvepiame sielą, protą ir kūną tokiai dienai, kokios norėtume. Tai yra:
  • 7.30  kėlimasis, maudynės ežere ar duše
  • 8.00 mankšta ir trumpas ryto nusiteikimas, laimės palinkėjimas
  • 8.30 pusryčiai ir dienos programos ir temos aptarimas
• Diena iki pietų  imli naujiems dalykams, veikloms, atradimams. Tai yra: būrelių laikas, maudymasis/sportas, žaidimai, vaisių diskusija.
  • 9.30 būreliai (2-3 vienu metu)
  • 11.00 maudynės, laisvalaikis
  • 11.30 vaisių pertrauka ir trumpa diskusija ar žaidimas
  • 12.00 būreliai  (2-3 vienu metu) ir maudynės
  • 13.15 pietūs
• Popiete  galime sau leisti kokią valandėlę pasisupti hamake, paskaityti knygą, ramiai pasikalbėti ar patylėti.
  • 14.00 laisvalaikis, poilsis, skaitymas, stalo žaidimai
  • 15.00 dienos renginys  (arba kartais būreliai)
  • 17.00 būreliai ir maudynės
  • 18.00  vakarienė
• O vakarą leidžiame bendraudami, vakarieniaudami, žaisdami, skaitydami istorijas prie laužo, gerdami pieno kokteilį ir pan.
  • 19.00 laužas, žaidimai, bendravimas, pasidalijimai, dienos apdovanojimai,  pieno kokteilis, laisvalaikis
  • 21.00 vakaro istorijų skaitymas
  • 22.00 miegas

Savaitės ritmas (jis gali skirtis priklausomai nuo stovyklos trukmės, kartais žygis būna stovyklos pradžioje, apie visą tai konkrečiau parašysime informaciniame laiške, skirtame dalyvausiantiems)

• Atvykimas: dalyvių atvykimas ir įsikūrimas stovyklos pradžios dieną.
• Pirma diena skiriama susipažinimui, bendravimui, susidraugavimui, įsikūrimui, kartu su vaikais aptariame stovyklos veiklas, būrelius, taisykles, žaidžiame.
• Antra, trečia, ketvirta, … dienos: kiekviena turi savo potemes, kurios tiesiogiai susijusios su bendra stovyklos tema. Kasdien kelis kartus vyksta po kelis būrelius, daug žaidimo, maudynių ir sporto, popiet vienas didesnis renginys.
• Kelios paskutinės stovyklos dienos paprastai skiriamos žygiui su nakvyne palapinėse gamtoje. Paprastai tai 3 – 7 km žygis su lengvais išbandymais pėsčiomis gretimose apylinkėse, įsikūrimas, žaidimai, turistinis laužas, istorijos ir t.t.
• Paskutinė diena: grįžimas iš žygio apie 12 – 15 val. bendravimas su atvykusiais tėveliais, 15 – 18 val. –  atsisveikinimas ir išvykimas. Kartais pabaiga būna ir žygio stovyklavietėje.